- atvargti
- atvar̃gti vksm. Dvejùs metùs kariúomenėje atvargaũ.
.
atvargti
Look at other dictionaries:
atvargti — atvar̃gti Š, KŽ, DŽ1 1. intr. kurį laiką praleisti, išbūti vargstant: Penkelis metus atvargaũ Švnč. Jie atvar̃go dešimt metų Rmš. Parėjo iš kariuomenės, ketverius metus atvar̃gęs Pkn. Piemuo atvar̃go metus pas ūkinyką Jnš. Jau šmotelis metelių… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvargti — apvar̃gti 1. intr. kiek pavargti, apilsti: Du kupsčiu šieno sūnešiau ir apvargau Rdn. Apvar̃gstam, į lovą, tepasiuntie viskas! Rdn. Apvargaũ, tai parejus guliau Dsm. 2. tr. išvargti, iškentėti (vargą): Tu mano vargų neapvargsì Ds. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atbrūvėti — intr. atvargti, sunkiai atidirbti: Kad ir sunkiai metus atbrūvėsiu, bet pinigų uždirbsiu Ds. | refl.: Gana, aš pas tave jau atsibrūvėjau Ds. brūvėti; atbrūvėti; išbrūvėti; nubrūvėti; pabrūvėti; pribrūvėti; užbrūvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atpragaruoti — tr. atkentėti pragaro kančias, atvargti: Atpragaruosi čia žemė[je], ten nebreiks Šts. pragaruoti; atpragaruoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atprakaituoti — intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaituosi! Sb. prakaituoti; apsiprakaituoti; atprakaituoti; išprakaituoti; nuprakaituoti; paprakaituoti; perprakaituoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atpėtuoti — intr. [K], K.Būg, atpetuoti Ar, Skr; DP37, B, MŽ168, N atlyginti, atkeršyti: Mergos atpetãvo svotams už štukas ant veselijos, t. y. atidirbo taip, kaip jomsioms dirbo J. Atpėtuočia aš tau, ale sylos neturiu Ad. Už šitokiuos darbus aš tau kada… … Dictionary of the Lithuanian Language
atstenėti — atstenėti, àtstena, ėjo 1. tr. sunkiai, stenant atidirbti, atvargti: Jau ir aš darbą atstenėjau Dkš. 2. intr. K, Š, Ser, KŽ šnek. sunkiai, stenant ateiti: Bobelė atstenėjo lig mūsų kiemu, toliau nebegalėjo eit – prašė nakvynės Ėr. 3. tr. šnek.… … Dictionary of the Lithuanian Language
davargti — ×davar̃gti (hibr.) intr. 1. privargti, priilsti: Čianai ik valiai davar̃gę Dv. 2. pakankamai klojėtis (apie linus): Su mašinoms būt išmynę [linus], kad i nedavar̃gę Erž. vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išvargti — išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1 1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargstì, pabaiga Slk. Jaučiausi … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… … Dictionary of the Lithuanian Language
